Naujienos

2007.05.20 Skaitmeninė televizija ir analoginė televizija. Kas geriau?

Šiuo straipsniu pradedamas rašinių ciklas apie skaitmeninę televiziją Lietuvoje. Ne veltui šiuo metu taip daug kalbama apie skaitmeninę televiziją – ateitis priklauso būtent jai. Europoje preliminariai numatytos datos, kada bus visiškai atsisa

Šiuo straipsniu pradedamas rašinių ciklas apie skaitmeninę televiziją Lietuvoje. Pirmajame straipsnyje bus nagrinėjami skaitmeninės televizijos privalumai ir trūkumai. Sekančiuose straipsniuose bus pateikti skaitmeninės televizijos žiūrėjimo metodai, apžvelgti Lietuvos įmonių siūlomos skaitmeninės TV paslaugos privalumai, trūkumai, kainos ir atliktas palyginimas.

Ne veltui šiuo metu taip daug kalbama apie skaitmeninę televiziją – ateitis priklauso būtent jai. Europoje preliminariai numatytos datos, kada bus visiškai atsisakyta analoginių transliacijų. Taigi, anksčiau ar vėliau visiems reikės žiūrėti skaitmeninę televiziją, kuri Lietuvoje sparčiai diegiama.

Skaitmeninės televizijos paslaugos TV žiūrovams suteikia didesnį TV programų pasirinkimą. Per skaitmeninės televizijos tinklus, naudojant tuos pačius TV kanalų resursus, galima perduoti iki 4-10 kartų daugiau TV programų (analoginės televizijos signalų techninės galimybės leidžia transliuoti tik vieną TV programą vienu TV kanalu). Tausojamos akys, nes televizoriuje atkuriamas kokybiškas vaizdas.

Švarus stereo arba erdvinio garso takelis, galimybė rinktis kalbą ir subtitrus iš kelių ar keliolikos variantų. TV žiūrovas gali skaityti teletekstą, pasirinkti TV laidą naudodamasis EPG (elektroniniu programų gidu) arba radijo stotį iš keleto radijo stočių, perduodamų tuo pačiu TV kanalu. „Tėvų kontrolės“ funkcija neleis vaikams žiūrėti TV programų, skirtų suaugusiems.

Skaitmeninės TV programos gali būti žiūrimos judančiuose objektuose – automobilyje, traukinyje ar autobuse. Kai kuriais atvejais, pats žiūrovas gali užsakyti norimą TV transliaciją ir netgi naršyti internete arba pasitikrinti elektroninį paštą. Šių paslaugų analoginė televizija, deja, nesiūlo.

TV žiūrovui gali kilti klausimas, ar tikrai skaitmeninės technologijos visapusiškai geresnės už analogines transliacijas?

Deja, bet ir skaitmeninis signalas turi trūkumų. Skaitmeninė televizija nusileidžia analoginei vaizdo scenose, kurios yra dinamiškos arba reikalaujančios švelnių perėjimų. Labai dinamiškų vaizdo scenų (pvz. paleistų blizgančių popierėlių kritimas iš palubės ant koncerto dalyvių) vaizdas „subyra“ į kvadratėlius. Taip pat prapuola pustoniai ir švelnūs perėjimai (pvz. žmogaus veidas stambiu planu pastelinių spalvų fone atvaizduojamas ne taip tikroviškai kaip analoginės TV transliacijoje).

Pastebima, kad skaitmeninės televizijos (žinoma, priklausomai nuo žiūrėjimo būdo) signalai gali vėluoti iki 3 sekundžių (kabelinių televizijų tinkluose šio trūkumo, greičiausiai, nepastebėsite). Taigi kaimynas, žiūrintis krepšinio varžybas per analoginę transliaciją, žinos rungtynių pabaigą šiek tiek anksčiau už skaitmeninės televizijos žiūrovą. Iš kitos pusės, jeigu yra galimybė žiūrėti ir analoginę ir skaitmeninę transliaciją, malonias akimirkas galima išgyventi du kartus – pirmą kartą pamatyti per analoginę transliaciją ir po to greitai perjungti ir pažiūrėti per skaitmeninę transliaciją.

Gyvenantiems patikimo priėmimo zonos pakraščiuose, skaitmeninės televizijos, kurią galima žiūrėti naudojantis įprasta kambarine arba lauko antena, signalą galima „sugauti“ tik po kiek įmanoma tikslesnio antenos nukreipimo į TV bokštą. Taigi, bent jau antenos įrengimui gali reikėti papildomų prietaisų arba specialisto patarimų.

Skaitmeninių signalų „triukšmas“ – tai vaizdo „byrėjimas“ į kvadratėlius ir garso traškėjimas tarsi klausantis subraižyto kompaktinio disko per muzikinį centrą. Analoginės televizijos keliami triukšmai – „sniegas“, bėgantys per ekraną ruožai ar įvairūs ratilai.

Dar reikėtų akcentuoti tai, kad būtinas specialus TV priedėlis, kurio pagalba galima žiūrėti skaitmeninę televiziją per analoginį televizorių. Šie priedėliai yra gana brangūs, Lietuvoje parduodami už 240 – 1130 litų (priklausomai nuo žiūrėjimo būdo).

Visi išvardinti skaitmeninės televizijos trūkumai, kaip dinaminių ir švelnių perėjimų reikalaujančių vaizdo scenų silpnokas atkūrimas, šioks toks vaizdo vėlavimas, kitoks vaizdo ir garso signalų „triukšmas“, būtinybė įsigyti TV priedėlį, yra nedideli. Skaitmeninės televizijos kokybinis šuolis ženklus, jį gali pastebėti netgi tie TV žiūrovai, kurie namie turi įprastinį (kineskopinį) televizorių. Šiuo metu visa naujai gaminama įranga, ypač LCD ir plazminiai televizoriai, kokybiškiau atkuria skaitmeniniu būdu atėjusius televizijos signalus nei analoginiu būdu transliuojamas TV programas.

Verta investuoti - įsigyti TV priedėlį ir įvertinti skaitmeninės televizijos transliacijų teikiamus privalumus. Skaitmeninės TV žiūrovas mato daugiau TV programų, tausoja akis, nes televizoriuje atkuriamas kokybiškas vaizdas, girdi švarų stereo arba erdvinio garso takelį, „tėvų kontrolės“ funkcija blokuoja vaikų priėjimą prie suaugusiems skirtų TV programų, pasirenka norimą žiūrėti laidą naudodamasis EPG (elektroniniu programavimo gidu), klauso radijo programų, pats gali užsisakyti norimą TV transliaciją. Skaitmeninę TV galima žiūrėti netgi judančiuose objektuose – automobilyje, traukinyje arba autobuse.

Kitame straipsnyje bus apžvelgti skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdai. Jau šiuo metu didžiųjų miestų gyventojai gali rinktis iš keleto alternatyvių (antžeminė, palydovinė, mikrobanginė, kabelinė, internetinė) skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdų. TV žiūrovai atokesnėse Lietuvos vietovėse gali matyti skaitmenines palydovines transliacijas. Greitu metu visą Lietuvos teritoriją padengs skaitmeninės antžeminės televizijos signalai.


atgal į naujienas




Adresas: Vytauto g. 105, Garliava, Kauno raj. Telefonai: +370 551019 AB SWEDBANK LT517300010124588557 AB SEB LT247044060007655003 AB Nordea Bank LT772140030003358632
© 2007 Airnet. Visos teisės saugomos.