Naujienos

2009.06.18 Lietuvos interneto „rajūnai“ – kas jie?

Tikriausiai jau nieko nebenustebins faktas, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuolat didėja internetu perduodamų duomenų skaičiai. Šie rodikliai ypač sparčiai pradėjo augti nuo 2003-ųjų, kai plačiajuostis internetas tapo lengvai prieinamas tiek

Tikriausiai jau nieko nebenustebins faktas, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuolat didėja internetu perduodamų duomenų skaičiai. Šie rodikliai ypač sparčiai pradėjo augti nuo 2003-ųjų, kai plačiajuostis internetas tapo lengvai prieinamas tiek verslo segmentui, tiek ir privatiems vartotojams.

Konkurencija tarp plačiajuosčio interneto technologijų lėmė, kad kainos vartotojams kito mažai, užtat duomenų perdavimo galimybės augo kaip ant mielių. Internetas šiandien yra neatskiriama ir dažnai net gyvybiškai svarbi privataus ir valstybinio sektoriaus funkcionavimo sąlyga. Tačiau kas yra tie didieji „rajūnai“, perduodantys daugiausiai duomenų internetu Lietuvoje?

„Rajausios“ – kompiuteriais prekiaujančios įmonės

Lietuvos interneto „rajūnai“ – kas jie?

Kompanija „Baltnetos komunikacijos“, atlikusi perduodamo interneto srauto tyrimą, nustatė, kad 28 proc. visų duomenų perduoda įmonės, prekiaujančios kompiuteriais ir teikiančios jų aptarnavimo paslaugas, 25 proc. – architektūros ir projektavimo, 22,5 proc. – reklamos, 3,3 proc. – leidybos paslaugų įmonės ir leidyklos. Pasirodė, kad valstybinis sektorius nėra „rajus“ ir perduoda 2,5 proc. visų duomenų. Tyrimui buvo panaudotas bendras vieno mėnesio „Baltnetos komunikacijos“ tiekiamu interneto ryšiu perduodamų duomenų kiekis, kuris palygintas su atskirų įmonių persiunčiamais informacijos srautais.

Tyrimas parodė, kad vienas įmonės, prekiaujančios kompiuteriais ir teikiančios jų aptarnavimo paslaugas, darbuotojas per mėnesį išsiunčia ir atsisiunčia 15,6 gigabaitus (GB) duomenų, atitinkamai architektūros ir projektavimo – 13,9 GB, reklamos – 12,5 GB, leidyklų ir leidybos paslaugų – 1,8 GB, o valstybinio sektoriaus – 1,3 GB.

„Didžiausiais duomenų „rajūnais“ kompiuterių specialistai tapo neatsitiktinai, mat jie internetu daug naudojasi ne tik darbo reikalais siųstis įvairioms programoms ar jų atnaujinimams, tačiau ir siunčiasi nemažai filmų, muzikos iš duomenų apsikeitimo portalų“, – teigia Dainius Viršila, „Baltnetos komunikacijų“ produktų vadovas.

Pasak D. Viršilos, pagrindiniai veiksniai, lemiantys šiuos rodiklius, yra įmonės ekonominės veiklos sritis bei darbuotojų, kurie naudojasi kompiuteriais, skaičius. Kita vertus, svarbiausia yra ne tai, kas šioje srityje užima pirmaujančias pozicijas, o kad visuose be išimties verslo segmentuose kiekvienais metais suvartojama vis daugiau duomenų perdavimo resursų.

Verslas „atvers“ vidines duomenų bazes

Interneto ryšį Lietuvos įmonės ir organizacijos naudoja skirtingiems tikslams, tačiau statistika rodo, kad nepriklausomai nuo veiklos srities, dažniausiai – 93 proc. bendrovių – jis pasitelkiamas informacijos paieškai. Toliau šiame sąraše seka finansinės operacijos bei kontaktų paieška (po 90 proc.), bendravimas su klientais (81 proc.), prekių ir paslaugų pardavimai (49 proc.), bendravimas biuro viduje (23 proc.), logistika (20 proc.) bei komunikacija tarp skirtingų kompanijos filialų (16 proc.).

„Visi šie išvardinti poreikiai nereikalauja ypatingai greito interneto, tačiau ryšys turi būti patikimas. Be to, dabar tiek visuomenė, tiek verslas tampa vis mobilesni, todėl įmonėms atsiranda poreikis „atverti“ savo vidines duomenų bazes, sistemas bei programas prisijungimams „iš išorės“, t.y. ne tik iš įmonės vidinio tinklo. Manau, jau greitai daugelis to iki šiol nepadariusių įmonių optimizuos savo veiklą, sudarydamos galimybes jungtis prie įmonės vidinių sistemų tiek savo darbuotojams, tiek klientams“, – sakė bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ produktų vadovas.

Dominuos neribotas internetas

Pasak D. Viršilos, vis daugiau įmonių darbuotojų internetą darbo tikslais naudoja ne tik biure, bet ir namie, kavinėse bei kitose vietose. Tad greitai didelė dalis svarbios darbinės informacijos privalės būti nesunkiai pasiekiama bet kuriuo paros metu – tam jau dabar dažnai naudojami mobilieji telefonai bei vis daugiau galimybių suteikiantys nedideli nešiojamieji kompiuteriai. Verslo poreikis bet kuriuo metu pasiekti svarbią informaciją spartins duomenų centrų augimą, kadangi didžioji dalis duomenų turės būti saugomi ne kompiuteriuose, o serveriuose.

„Ateityje interneto pralaidumas tik didės, o mokestis už interneto paslaugas verslui gali ir mažėti. Jau dabar praktiškai visi interneto tiekėjai, įskaitant ir mobilius operatorius, siūlo vartotojams neribotus interneto planus. Šiuos procesus dar labiau skatins konkurencija tarp paslaugų teikėjų“, – teigė bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ produktų vadovas.

Baltnetos komunikacijos


atgal į naujienas




Adresas: Vytauto g. 105, Garliava, Kauno raj. Telefonai: +370 551019 AB SWEDBANK LT517300010124588557 AB SEB LT247044060007655003 AB Nordea Bank LT772140030003358632
© 2007 Airnet. Visos teisės saugomos.