Naujienos

2010.09.03 Rusijoje gęsta paskutinis laisvės žiburys - internetas

Rusijos saugumo tarnyba FSB nori priversti interneto ryšio tiekėjus pašalinti nepageidaujamus tinklapius. Įstatymas taip pat reikalauja, kad jie savo lėšomis įdiegtų specialią techninę įrangą, kuri leistų FSB – gavus teismo leidimą – sek

Rusijos saugumo tarnyba FSB nori priversti interneto ryšio tiekėjus pašalinti nepageidaujamus tinklapius. Įstatymas taip pat reikalauja, kad jie savo lėšomis įdiegtų specialią techninę įrangą, kuri leistų FSB – gavus teismo leidimą – sekti, kokias svetaines žmonės lanko, ir skaityti jų elektroninius laiškus.

 

 

„Prezidentas D.Medvedevas nėra blogas žmogus, - sako R.Adagamovas. - Ir aš vertinu jo atvirumą“. Bet jis skeptiškai žiūri į prezidento pastangas įgyvendinti savo interneto idėjas.
„Prezidentas D.Medvedevas nėra blogas žmogus, - sako R.Adagamovas. - Ir aš vertinu jo atvirumą“. Bet jis skeptiškai žiūri į prezidento pastangas įgyvendinti savo interneto idėjas.  spiegel.de

Kai kurie ryšio tiekėjai netgi savo iniciatyva ėmėsi cenzūros. Pavyzdžiui, bendrovė „Scartel“ blokuoja Kremliaus kritikams priklausančius portalus – tarp jų ir buvusio pasaulio šachmatų čempiono Gario Kasparovo.

Mūšyje dėl interneto rungiasi dvi stovyklos. Svarbiausias klausimas – kokį ateities kelią pasirinks Rusija ir kiek laisvės ji suteiks 142 mln. savo gyventojų. Vieni mano, kad Rusija turėtų sekti akarų pavyzdžiu. Kiti pirmenybę teikia Kinijos ir panašių autoritarinių režimų modeliui. Pietryčių Azijos milžinė iš visų jėgų stengiasi kontroliuoti internetą – ir kartu savo piliečius.

D.Medvedevas informacines technologijas vadina „demokratijos plėtros raktu“, o internetą - „svarbiausiu ištekliumi“, siekiant svarbiausio jo tikslo, modernizuoti šią gausią tautą.

Pasauliniame tinkle reguliariai naršo 60 mln. rusų – 15 mln. daugiau nei prieš metus. Internetas yra vieta, kur ši išsilavinusi, bet pernelyg griežtai kontroliuojama visuomenė nuleidžia garą. Be to, beveik pusė Maskvos internautų turi savo tinklaraštį. Jį pildo iš viso 7,5 mln. šalies gyventojų – dabar beveik dvigubai daugiau nei prieš metus.

Kadangi Kremlius per pastarąjį dešimtmetį uždėjo grandines beveik visoms nacionalinėms televizijos stotims, o laikraščių bei žurnalų, neretai priklausančių valdžiai artimiems oligarchams, tiražai traukiasi akyse, ne kas kitas, o tinklaraštininkai turi atlikti stabdžių ir svertų funkciją, tradiciškai priskiriamą žiniasklaidai. Netgi tokie bulvariniai leidiniai kaip „Komsomolskaja pravda“ tinklaraštininkus pagarbiai vadina „penktąja valdžia“.

Šiomis dienomis paprastai jie, o ne tradicinės žiniasklaidos priemonės, atskleidžia skandalus ir skriaudas paprastiems piliečiams.

Pavyzdžiui, vienas studentas, savo tinklaraštyje aprašęs apgailėtiną padėtį pamaskvės senelių namuose, privertė atleisti korumpuotą jų direktorių. Šiemet pavasarį aukštam naftos milžino „LUKoil“ vadovui priklausantis „Mercedes“ automobilis viršydamas greitį trenkėsi į priešinga kryptimi važiavusią mašiną ir užmušė dvi moteris – internete paviešintos nuotraukos iš avarijos vietos atskleidė milicijos bandymus paslėpti įrodymus.

„Rusijos tinklaraštininkai yra patys rimčiausi“, - sako vieno didžiausių tinklaraščių paslaugų teikėjų „LiveJournal“ įkūrėjas amerikietis Bradas Fitzpatrickas. Tinklaraštininkai Rusijoje yra daug įtakingesni nei bet kurioje kitoje šalyje.

Ši įtaka ir paskatino Rustemą Adagamovą, internete pasirašinėjantį „Drugoi“ („Kitas“) vardu, atsisakyti patogaus gyvenimo Norvegijoje, kur jis prieš penkerius metus buvo vienos reklamos agentūros kūrybos direktorius, ir persikraustyti į Maskvą.

Vis dėlto dar neaišku, ar ir ateityje jis galės vykdyti savo misiją taip laisvai kaip iki šiol. Nepaisant to, kad jam, 48 metų blogeriui, kuris į savo tinklapį buvo įdėjęs puodelių su D.Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino atvaizdais ir užrašu „Jie vis tiek visi meluoja“ nuotraukas, prezidentas D.Medvedevas davė interviu ir buvo pakvietęs jį lydėti į susitikimą su „Apple“ vadovu Steve'u Jobsu Kalifornijoje.

R.Adagamovo tinklalapį, pranešantį apie opozicijos narių suėmimus ar neprilygstamą milicijos žiaurumą, apie kuriuos oficialioji šalies žiniasklaida tyli, kasdien skaito apie 600 tūkst. žmonių – daugiau nei daugelį Maskvos dienraščių.

„Prezidentas D.Medvedevas nėra blogas žmogus, - sako R.Adagamovas. - Ir aš vertinu jo atvirumą“. Bet jis skeptiškai žiūri į prezidento pastangas įgyvendinti savo interneto idėjas. R.Adagamovo manymu, internetas yra paskutinė laisva teritorija: “Bet tokia ji liks nebeilgai“.

Vienas aršiausių interneto laisvės priešininkų Rusijoje yra Robertas Šlegelis. Jis, kaip ir R.Adagamovas, turi „iPad“ įrenginį ir rašo savo tinklaraštį. Tačiau 25 metų R.Šlegelis nėra vienas iš „kitų“. Jis priklauso „saviems“ - Kremliaus remiamai proputiniškai jaunimo organizacijai „Naši“. Nuo 2007-ųjų, kai paliko „Naši“ atstovo postą, jis dirba Dūmoje kaip vienas iš V.Putino partijos „Vieninga Rusija“ deputatų. Šiuo metu jis rengia naują interneto įstatymą, kuris sukurtų kiekvienam internautui privalomą elektroninį pasą. Tai leistų valdžiai kontroliuoti internetą taip pat lengvai, kaip ji valdo visas kitas žiniasklaidos priemones.

R.Šlegelis svajoja kada nors tapti ministru. O dabar jis duoda nurodymus jauniems patriotams, „Naši“ vasaros stovykloje prie Seligerio ežero filmuojantiems vaizdelius, kurie atsidurs „YouTube“ svetainėje. Dienraštis „Kommersant“ yra apkaltinęs “Naši” surengus laikraščio interneto svetainę paralyžiavusią kibernetinę ataką.

Pernai R.Šlegelis netgi pasiūlė leisti už „šmeižtą“uždaryti laikraščius ir atkakliai ragino griežtai riboti Rusijos kino teatruose rodomų užsienietiškų filmų dalį. Jo teigimu, „daugybė žiniasklaidos šaltinių piktnaudžiauja savo laisvėmis“.

Galingiausias Rusijos interneto oligarchas Aleksandras Mamutas turės rinktis tarp R.Adagamovo ir R.Šlegelio, progresyvaus tinklaraštininko ir konservatyvaus reguliuotojo, stovyklų. 2007-aisiais A.Mamutas, kurio turtą JAV verslo žurnalas „Forbes“ vertina 1,5 mlrd. dolerių, įsigijo kontrolinį „LiveJournal“ akcijų paketą. Beveik pusė rusų tinklaraščių saugomi šios bendrovės serveriuose – taip pat ir R.Adagamovo bei jo priešininko R.Šlegelio.

Kyla akivaizdus klausimas – kurio iš jų pusėje yra A.Mamutas? Magnatas, atsisakantis duoti interviu politinėmis temomis, sako tik tiek: „Rusija turi pagaliau išmokti panaudoti savo žmones, o ne žaliavas“.


atgal į naujienas




Adresas: Vytauto g. 105, Garliava, Kauno raj. Telefonai: +370 551019 AB SWEDBANK LT517300010124588557 AB SEB LT247044060007655003 AB Nordea Bank LT772140030003358632
© 2007 Airnet. Visos teisės saugomos.